Pranas gimė Suvalkijoje. 1939 metais persikėlė su motina į Vokietiją. Karo metu tarnavo wermachto tankų daliniuose. Pokario laikotarpiu gyvendamas VFR susidomėjo radiotechnika ir tapo radijomėgėju. Palaikė draugiškus ryšius su G4BYW, DL1KJS ir kitais išeivijos lietuviais radijo mėgėjais. Kaip garbės Šiaulių šaulių kuopos narys visokeriopai rėmė šaulių kolektyvinę stoti ir diplomų įsteigimą įamžinant šaulių organizacijos veiklą. Svečiuodamasis Lietuvoje dalinosi ir savo gyvenimo peripetijomis. Gal kiek idomesnes galiu paminėti:

    Vokiečių kariuomenėje buvo posakis: Jeigu vadovybė ieško savanorių, tai ženg žinksnį į priekį ir praleisk už tavęs stovintį. Tačiau šį kartą išėjau aš. Reikėjo ištraukti istrigusi mūsų tanką neutralioje žemėje. Nuvažiavus  prie to tanko pradejo pliekti rusų altilerija, tai mes vos patys laimigai grįžome atgal. Taip įsitikinau aš pats apie posakį  dėl savanorių.

    Mūsų feldfebelis, kuris užsiminėjo mūsų kuopos ūkiniu aprūpinimu visą laiką pravardžiavo tankistus paišinomis kiaulėmis dėl mūsų išvaizdos. Tad vieną kartą, atvežus  feldfebeliui pietus prasidėjo rusų altilerijos apšaudymas. Mes tai iš garso nustatydami sviedinio trojektoriją ramiai stovėjome, o felfebelis krito į balą kur tik ka stovėjo  mūsų draugiško juoko fone. Po tokio komfuzo pastarisis perstojo mus vadinti  paišinom kiaulemis.

Gaila netekti tokio draugiško kolegos, bet gyvenimo paradokso neišvengti, kad žmogus ką tik gimęs jau pasmerktas mirti. Tik likimo vienam duota viena diena,- kitam 100 metų.

 Jis liks atmintyje šaulių ir jį pažinojusiu draugu.

Su pagarba LY3J Zigfridas