Su Sigitu susitikom 1958 metais. Jis jau gryžo iš kariuomenės (jis buvo radijo operatorius) ir dirbo automatizacijos gamykloje tekintoju. Jis atėjo į radijomėgėjus pagal jo dėdės (mamos brolio Jono Arlausko ( LY1BJ) - vieno iš prieškario Lietuvos radiomėgėjų- trumpabangininkų) įtakos.
Aplink Sigitą susirinko grupę 11-12 metų amžiaus berniukų, kurie gyveno Panemunėje ir Šančiuose. Mums jis buvo suaugęs ir patyręs žmogus. Be to, jis jau turėjo tikra radijo stotį R-109 . Netrukus jis gavo pirmąjį saukini UP2NLO.
Savo namuose Panemunėje, Vaydoto gatveje, 48 mes ketiname leisti savo laisvalaikius. Jis mokė mus, ką jis pats žinojo, lituoti imtuveli, klausytis 28 MHz ruožą. Tais laikais šiam ruože buvo puikūs ir galingi praėjimai. Jis turėjo imtuvą R-311, matavimo prietaisą C-20 ir GSS! Tuo laiku tik prasidejo SSB moduliacijos naudojimas ir mes bandėm suprasti kas tai yra. Jis buvo dosnus nerūpestingas vyras, niekada negailėdavo mums savo radijas "geleziukus", galėjo bendrauti su paaugliais. Jo mama niekada neišreiškė nepasitenkinimą, kai mūsų minia atėjo į jo namus su juo ... mes kartu su juo nuvykdavom į Kauno radijo klubą Rotušėje, kur su didele pagarba stebėjom ir klausėm tikrus "didelius" radijo mėgėjus!

O kokie tai buvo garsus šaukiniai.... Galima buvo laikyti rankoje QSL korteles iš tolimų kraštų! Netrukus mums leido sėsti prie mikrofono UP2KBC! Ant stalo buvo puikus imtuvas AR-88, VFO - didelėje aptvarą su didžiule pusapvale skale nuo RAF-KV5, iš dešines didžiulis stovas su savų darytu siųstuvu su lempa GU-81. Vietoj vieno ampermetro įtaisyta didelė linza už jos mirgčioja neoninė lempa MN-3. Ant stalo fiksuotas telegrafo raktas, o pedalas ant grindų!. Įspūdingas momentas: "CQ fourty, CQ fourty, thi is UP2KBC!"
Sigito dėka, visa mūsų "kompanija" savo ateitį sieja gyvenimą su radijo technologija, gavo pirmąjį mėgėjų radijo šaukinį (UP2NMR, UP2NMF, UP2NH, UP2BLH ir t.t.).
1964 išvykau studijuoti į kitą miestą ir baigęs mokslus dirbau jau ne Lietuvoje. Tačiau kiekvienais metais važiavau į Kauną atostogų ir pirmiausia iš savo namų bėgau pas savo brangų draugą Sigitą. Ėjo laikas, ant stalo keitėsi aparatūra ir antenos ant stogo, didėjo mūsų metai. Amžiaus skirtumas gerokai sumažėjo ir Sigitas tapo vienu iš arčiausiu iš mano draugu.
Su interneto atsiradimu mes beveik kasdien kalbėjome Skype.
Kiek žinau, jis nesiekė pasiekti kokių nors puikių rezultatų radijo sporte, jis nedalyvavo varžybose. Jis yra iš tokių mėgėjų kurie užsiima kūryba - pomasterit, sėdėti prie transiverio, bendrauti su kolegomis radijo mėgėjais, kurių Kaune nemažai.

Kol mes esame gyvi, prisiminsime!
 Amžinas skrydimo begaliniame eteryje!

Sigitas palaidotas priešais savo namus, Panemunės kapinėse.

Eduardas Goncarovas. RU3DCI, ex. UP2NMF.