LY3CS Vaclovas
ex LY3NCS
Vaclovas Smalakys
1931.3.15-2003.9.25
Kaunas
Vaclovas
Vclovas kaime
LY2PU -- YL -- LY1WR(K9WR) -- LY3CS -- LY2NX

ŽURNALISTAS VACLOVAS SMALAKYS

Kovo 15 d. 1931 metais gimė Vaclovas Smalakys, žurnalistas, kultūros darbuotojas. Gimė Budriškių kaime (Molėtų raj.), valstiečių šeimoje, tėvas buvo siuvėjas. Vaclovas lankė Damošiškių pradinę mokyklą. 1943 m. pavasarį, susižeidęs sprogmenimis, neteko regėjimo. Tų pačių metų rudenį pradėjo mokytis Kauno aklųjų institute. Jo nebaigęs, 1953 - 1955 m. mokslą tęsė Kauno IV darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1968 m. neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą, studijavo žurnalistiką. 1951 - 1974 m. dirbo LAD Kauno kombinate darbininku, 1974 - 1988 m. - LAD Kauno kultūros namų direktoriumi. Nuo 1973 m. - Žurnalistų sąjungos narys. Respublikos laikraščiuose bei žurnaluose yra išspausdinęs daug žinučių, straipsnių, apybraižų; 1983 m. jam paskirta LAD meno premija už apybraižų knygas brailio raštu "Saulėtekio žarose" (1978), "Iš fronto grįžo vyrai" (1982) bei aktyvią publicistinę veiklą. Nuo 1992 m. yra trumpabangininkas, priklauso Radijo mėgėjų draugijai.

(panudota iš http://www.lass.lt/mz/200103/str14.htm )

  Laikau rankoje Vaclovo Smalakio (LY3CS) knygą "Ir mums šviečia saulė" (leidykla Naujasis Lankas, 2000), sklaidau puslapius, sustoju prie puslapio su iliustracija "V.Smalakys užmezga radijo ryšį su trumpabangininku Viliumi Rapšiu iš Čikagos (Ilinojaus valstija, šaukinys K9WR), 1997m.". Prisimenu, kaip tada jį fotografavau, kaip vėliau iš skaitmeninės nuotraukos šalinau lango užuolaidų metamus šešėlius – tada kelias valandas kompiuterio ekrane švietė jo veidas. Ir dar aiškiau suvokiu, kad Vaclovo jau nėra tarp mūsų...

  Vaclovas gimė Aukštaitijoje, jo jaunystė prabėgo Molėtų rajone, Budriškių kaime. Ten jam į rankas ir pateko tas nelemtas sprogmuo, visiškai pakeitęs gyvenimo kelią.

   Vaclovas, turbūt, jau užgimė radijo mylėtoju-romantiku. Paauglystėje jis negalėdavo atsitraukti nuo paprasto radijo aparato, iš kurio sklisdavo garsai, įveikę didžiulius nuotolius, prasiskverbę per visas sienas ir užtvaras. Kai Vaclovas neteko regėjimo, sėdėjimas prie radijo įgavo ypatingą prasmę. Jis daug žinojo apie radijo mėgėjus-trumpabangininkus, apie jų ryšius, bet darbas, visuomeninė veikla (Vaclovas baigė žurnalistiką Vilniaus universitete, daug metų dirbo Lietuvos Aklųjų Draugijos Kauno Kultūros namų direktoriumi) vis neleido užsiimti širdžiai miela veikla. Lemiamu postūmiu buvo jo pokalbis su likimo draugu, gerai žinomu Panevėžio trumpabangininku Vytautu Merkiu (LY2BTP).

  Pirmasis Vaclovo šaukinys buvo LY3NCS, pirmoji aparatūra buvo KTU radijo klubo padovanoti TB imtuvas R-250M ir imtuvas 144 MHz “Lapių medžioklei”, kuriuo jis tuoj pat “susimedžiojo” mane ir paskambino telefonu…

  Pirmąjį tikrą transiverį (144MHz, keli fiksuoti kanalai) Vaclovui padovanojo Jurgis KD6SI, anteną pagamino Rimas LY2NX. Daug jam padėjo ir KTU radijo klubo nariai. Visas vasaras Vaclovas praleisdavo tėviškėje, atgautame tėviškės žemės sklypelyje. Vasaros pradžioje vis pakeldavo 2x5el. Yagi anteną, nutempdavo 80m dipolį. Už puskilometrio nuo Budriškių - mano tradicinė poilsiavietė, į kurią važiuoju jau 20 metų, už kelių kilometrų - ilgametė Rimo LY2NX vasaros atostogų QTH. Dažnai užsukdavome aplankyti, o visi Vaclovo svečiai būtinai būdavo vaišinami. Tekdavo išbandyti ir vietine produkciją...

  Pasakyti, kad Vaclovas buvo “netipinis radijo mėgėjas” būtų per švelnu. Jis buvo visiška priešingybė tam, kokiu aš įsivaizduoju “tikrąjį radijo mėgėją”, priešingybė toms mano propaguojamoms “radijomėgėjiškoms vertybėms”. Vaclovas nedalyvaudavo varžybose, nesidomėjo Dx’ais, nekonstravo aparatūros. Jis nedirbo CW, negalėjo per valanda padaryti šimto ar daugiau QSO, nežinojo kuo skiriasi GU-13 nuo KT315. Vaclovas atstovavo kitą, sunkiai žodžiais nusakomą kryptį – jis ir jo ryšiai buvo labai žmogiški. Ne, ne tie, standartiniai - “labas, RST, QTH, daugiau klausimų neturiu”, ne kelias sekundes trunkantys ryšiai, kuriuos ryšiais galima vadinti tik formaliai. Dauguma mūsų džiaugiasi ryšio technine puse – atstumais, kiekiais, “deficitais”. Vaclovas džiaugdavosi žmogumi ir džiugindavo žmogų, sėdintį “kitame ryšio gale”, prie imtuvo. Jis paliko savo pėdsaką, jis šiek tiek pakeitė ir mus, radijo mėgėjus. Į žmogiškesnę pusę…

    Vytautas LY2PU