Kupiškėnas trumpabangininkas sovietmečiu klausėsi Amerikos

Kupiškėnas Gediminas Semaška turi du polinkius – muziką ir trumpabangį radijo ryšį. Muzikos mokė tėvas kapelmeisteris, vertęs groti įvairiais instrumentais.

Sūnus pasirinko trimitą. Trumpabangis radijo ryšys tapo iki šiol nevaldoma aistra. Šešiasdešimt dvejų metų Gediminas šiuo metu priklauso Lietuvos radijo mėgėjų draugijai ir Radijo sporto federacijai. Trumpabangininkų veikla vyras domisi jau trisdešimt metų, prieš tiek laiko yra gavęs pirmąjį šaukinį.

TĖVAS DAVĖ KAPEIKŲ

Pirmoji Gedimino pažintis su radiotechnika įvyko Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje, dabartinėje L.Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, fizikos būrelyje, kuriam vadovavo fizikos mokytojas Stasys Vaitieka. Iš šio būrelio išėjo trys trumpabangininkai - broliai Gytis ir Rimas Lašukai bei Gediminas Semaška.

Pirmasis Gedimino sukonstruotas radijo imtuvas buvo detektorinis, juo girdėjosi trumposiomis bangomis transliuojamas „Amerikos balsas". Tai buvo 1962-1963 metai. „Kai tėvas išgirdo Ameriką, davė 50 kapeikų detalei nusipirkti, kad geriau girdėčiau Užatlantę. Tuomet mūsų šeimai ir kaimynams tai buvo stebuklas. Vėlyvais vakarais klausydavomės iš Vokietijos trumposiomis bangomis transliuojamų žinių", - pasakojo pašnekovas.

Po nemažos pertraukos studijuojant elektrotechniką grįžo į Kupiškį, įsidarbino elektros tinklų įmonėje ir kartu tęsė pamėgtą užsiėmimą. Jam labai padėjo garsus Lietuvoje ir pasaulyje radijo mėgėjas kupiškėnas Jonas Remeika, gyvenęs Račiupėnuose. Šį gabų žmogų prisimena ir daugelis vyresnio amžiaus Lietuvos radijo trumpabangininkų. J.Remeika buvo savamokslis, dirbo elektrotechniku.

RYŠIAI EGZOTIŠKUOSE KRAŠTUOSE

Sovietmečiu pirmąjį ryšį G.Semaška užmezgė 10 metrų diapazonu su Kazachstano miestu Kustanajumi. Tada buvo galima su pašnekovais trumpabangininkais aptarti oro sąlygas, turimą radijo aparatūrą, antenų konstrukciją. Jei trumpabangininkai būtų mėginę ką nors aiškintis slaptažodžiais - būtų baigta. Šito G.Semaška neslėpė.

Toliau jo veikloje buvo gana tolimi ryšiai visuose pasaulio kraštuose, tarp jų ir Antarktidoje, su antarktine stotimi „Mirnyj". Tai buvo tolimiausias taškas mėgėjiškoje trumpabangininkų praktikoje. Su tolimomis stotimis ryšys turėjo būti trumpas, būdavo apsikeičiama šaukiniais, girdimumu ir buvimo vieta, bet kas yra Lietuva, bendraminčiai trumpabangininkai nesuvokdavo - ji buvo plačioji Sovietų Sąjunga.

Vėliau G.Semaškai radijo ryšiu pavyko susisiekti su mėgėjais įvairiose egzotiškose pasaulio salose: „Tada ir dabar trumpabangininkai bendrauja anglų kalba. Aš mokiausi iš žodyno, tarimo - iš klausos, nes mokykloje mokiausi prancūzų. Susisiekę kiek sugebėdami pateikdavome vienas kitam trumpą informaciją apie save."

PER ŠIMTĄ PASAULIO ŠALIŲ

Kupiškėno manymu, per trisdešimt metų jis užmezgė ryšius su daugiau kaip 150 pasaulio šalių. Kiekvienas ryšys patvirtinamas QSL kortele - tai ryšio patvirtinimo kortelė. Jų G.Semaška yra sukaupęs keliasdešimt tūkstančių. Paskutinė QSL kortelė jam atsiųsta iš Italijos. Visos kitos gautos centralizuotai per Lietuvos radijo mėgėjų draugiją.

„Sovietmečiu su saugumu jokio ryšio neturėjau, nes kaip buvęs lakūnas sklandytojas priklausiau tuometei sovietinei organizacijai DOSSAF, lietuvių kalba tai reikštų - Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti. Tai buvo karinė organizacija ir KGB į jos veiklą nesikišo, tad trumposiomis bangomis galėjau laisvai susisiekti su kitomis šalimis, turėjau leidimą, taip pat savo šaukinį. Lietuvos nepriklausomybės laikais trumpabangininkams buvo grąžinti buvę tarpukario Lietuvos radijo mėgėjų šaukiniai, suteikti pasaulinės radijo konfederacijos", - pasakojo radijo ryšio aistruolis.

APARATŪRA KAINUOJA TŪKSTANČIUS

Paklaustas, kas jam iš tos aistros, G.Semaška nedvejodamas tarė: „O kas iš to tiems, kas laiko balandžius? Tai yra pomėgis, ir tik tiek. Bet kiekvienas užsiėmimas kainuoja. Šiuolaikinė radijo aparatūra, kurią esu įsigijęs, kainuoja ne vieną tūkstantį litų. Tai žymių pasaulio radiotechnikos firmų produkcija. Tokią aparatūrą naudoja visi Lietuvos radijo trumpabangininkai", - aiškino pašnekovas.

Paklaustas, kiek kolegų šiuo metu galintis įvardyti Kupiškio rajone, Gediminas kalbėjo: „Esame likę tik du - aš ir Bronius Černius. Be jau mano minėto Jono Remeikos, dar buvo Vladas Maksimavičius, dabar gyvenantis Airijoje. Tarp mūsų buvo ir Vytautas Švedas, jis dabar stipriai serga."

G.Semaška tikino, esą daug kas nesuvokia, kas tai yra radijo trumpų bangų ryšio sportas bei jo varžybos. Jų dalyviai vienas kito nemato. Varžybų esmė - laikas. Trumpabangininkams per numatytą laiką reikia užmegzti kuo daugiau radijo ryšio kontaktų su varžybų korespondentais. Nugali tas, kuris užmezga daugiausia ryšių savo būdu - telegrafu, telefonija arba skaitmeniniu radijo ryšiu. Dalyviai apdovanojami taurėmis, diplomais, medaliais.

JAUNIMAS NESIDOMI

G.Semaška šiuo metu turi ne vieną dešimtį diplomų iš Lietuvos ir tarptautinių varžybų. Pats brangiausias diplomas, gautas 1989 metais už pirmąjį Lietuvos buriuotojų žygį per Atlantą. Tuomet ryšį su šios jachtos įgula G.Semaška užmezgė, kai buriuotojai plaukė per Šiaurės jūrą. Šis faktas patvirtintas diplomu Nr. 174.

Daugelis kupiškėno pelnytų diplomų susieti su įvairių miestų jubiliejais, Lietuvos jūrų švyturiais, jų yra keliasdešimt, taip pat su įvairiomis ekspedicijomis.

Lietuvoje kasmet rengiami tarptautiniai Radijo mėgėjų trumpabangininkų draugijos sąskrydžiai, vykstantys kiekvienos apskrities regione. Į juos susirenka trumpabangininkų šeimos bei jiems prijaučiantieji. Paskutinis sąskrydis vyko Aukštadvaryje.

Lietuvos radijo mėgėjų draugija atkurta 1990 metais. Tais metais atgauti trumpabangininkų šaukiniai, iki tol buvę pavaldūs sovietinei karinei organizacijai DOSSAF.

„Liūdna, kad jaunimas apie tokį radijo ryšį jau nieko nežino, nesupranta. O ir nenori, nes su pasauliu bendrauja internetu. Dabar pageidaujantiesiems užsiimti trumpuoju radijo ryšiu galima išlaikyti egzaminus ir gauti licenciją radijo mėgėjo veiklai. Tai suteikia Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Aš galiu pakonsultuoti, padėti pasirengti egzaminams", - kalbėjo G.Semaška
2009-04-25